Hemofilijos gydymo raida

• 1840 metai ⎯ pirmasis rašytinis įrašas apie kraujo perpylimą hemofilijai gydyti. Vienuolikmečiui berniukui, kuris po operacijos kraujavo šešias dienas, tiesiogiai perpilant buvo sušvirkšta 12 uncijų „stiprios jaunos moters“ kraujo.
• XX amžiaus pradžia – hemofilija galėjo būti toliau gydoma tik tiesiogiai perpilant kraują, kraujas dažniausiai buvo gaunamas iš vaiko giminaičių. Išsaugoti kraujo vienetų tuo metu buvo neįmanoma. Vidutinė hemofilija sirgusių žmonių gyvenimo trukmė buvo apie 13 metų.
• 1950 metai – gydymui pirmą kartą naudojama kraujo plazma (tai yra be kraujo ląstelių), tačiau joje nėra pakankamos krešėjimo faktorių koncentracijos.
• 1968 metai – išleistas pirmasis komerciškai prieinamas VIII krešėjimo faktoriaus koncentratas (iš „Baxter“).
• 1983 metai – krešėjimo faktorių koncentratai buvo apdoroti taikant antivirusinį metodą, kad būtų pašalinta rimtų virusinių infekcijų (hepatito A, B ir C, ŽIV) rizika. Iki to laiko hemofilija sergantys žmonės dažnai sirgdavo infekcijomis.
• 1992 metai – išleistas pirmasis rekombinantinis VIII krešėjimo faktorius („Baxter“). Rekombinantinis krešėjimo faktorius yra dirbtinai pagamintas faktorius, kuris gaunamas ne iš žmogaus plazmos, todėl nekelia virusinės infekcijos pavojaus.